,,Lai skamba žemaitiškos kanklės”

         Pagal Šilalės rajono savivaldybės etninės kultūros plėtros programos laimėtą projektą „Lai skamba žemaitiškos kanklės“ Šilalės meno mokyklos Laukuvos skyriaus kanklininkės birželio 18 – 24 d. dalyvavo  „Balsių“ stacionarioje vaikų vasaros poilsio stovykloje  Akmenės rajone.

    Kaip buvo numatyta, šioje stovykloje dalyvavo ir daugiau Žemaitijos regiono tradicinių kanklių ansamblių: Mažeikių Vytauto Klovos, Palangos Stasio Vainiūno, Tauragės, Klaipėdos Juozo Karoso, Ventos (Akmenės r.) muzikos ir Kretingos meno mokyklos, bei Klaipėdos rajono Girininkų KC- iš viso 104 kanklininkės. Tai buvo puiki galimybė mergaitėms prisiliesti prie etninės kultūros klodų, tautos tradicijų ir praplėsti akiratį, susipažinti su gretimų regionų panašumais ir skirtumais. 

     Šioje stovykloje darbotvarkė buvo labai įvairi. Pirmiausia repetavome 2014 m. Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“ koncerto „Skambėkite kanklės“ programą. Taip pat susipažinimo vakare parodėme savo prisistatymą, paremtą tik mūsų Laukuvos kraštą atspindinčia programa. Tai liaudies daina „Auga miške medelis“, užrašyta Treigių kaime, bei Bilionių kaimo dainininkės I.Mikutienės įdainuota daina „Vuo kame tu buvą vuoželimona“, kurią užrašė Norbertas Vėlius. Įdomu pastebėti, kad šios dainos vedančioji atlikėja -  dainininkės provaikaitė Ugnė Daukantaitė. Karolina Gedvilaitė pademonstravo gražią tarmišką šnektą ir papasakojo apie mūsų kraštą. 

     Stovyklos antrą dieną koncertavo roko grupė iš Kauno „Tundertale“ („Perkūno sakmė“). Jos repertuare tik lietuviškas folkloras. Daugiausia skambėjo karo ir istorinės lietuvių liaudies dainos. Vienas iš grupės muzikantų grojo liaudies instrumentu birbyne. Merginos buvo sužavėtos ir gražios muzikos, ir šaunių vaikinų.

    Visiems trims šimtams stovyklautojų kanklininkių kolektyvai suorganizavo ir pravedė gražiausią ir prasmingiausią vasaros saulėgrįžos šventę – Jonines. Kanklininkių paraginti, stovyklautojai aktyviai ir noriai visą birželio 23 dieną ruošėsi šventei. Mergaitės kupoliavo - rinko lauko gėles ir pynėsi vainikėlius, pynė ąžuolų vainikus Jonams, Janinoms, Jonėms, berniukai susidomėję stebėjo šią gražią apeigą, kai kurie iš smalsumo padėjo rinkti kupoles. Stovyklos dailininkių būrelis  ąžuolų šakomis papuošė magiškuosius Joninių vartus. Atėjus vakarui, visi šventės dalyviai, stovyklautojai simboliškai plovė rankas vandeniu ir per vartus ėjo į šventės vietą - prie Joninių laužo:  kitoje vartų pusėje palikę blogą nuotaiką, pyktį, liūdesį. Galiausiai visi dėkojo Saulei už šilumą ir šviesą, maitino ir garbino ugnį, kuri mus šildo, teikia nusiraminimą ir turi magiškų galių, kanklininkės kankliavo, dainavo dainas, pasakojo apie Joninių nakties burtus, paparčio žiedo galią, Joninių puokštės - Kupolės - gydomąsias savybes ir t.t.

     Šventei įsibėgėjus  daugelis pasileido šokti folklorinių šokių. Skambiomis dainomis Jonines  papuošė  čia stovyklavęs Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokyklos choras ,,Varpelis“.

    Turbūt visiems ilgai įsimins ir nuostabi Joninių šventės apeiga -  vainikėlių plukdymas. Dainuodami nuostabią žemaitišką liaudies dainą ,,Bieg opeli“ visi stovyklautojai keliavo prie Virvytės upės, sugalvoję norus plukdino vainikus, stebėjo, kaip jie, papuošti degančiomis žvakutėmis, vis tolsta nuo kranto, nusinešdami  norus į jų išsipildymo šalį. O ant Virvytės upės kranto skambėjo gražiausios lietuvių liaudies dainos. Jas dainavo visi ir kažko laukė... Daugelis  stovyklautojų pirmą kartą taip išsamiai prisilietė prie Joninių šventės apeigų, buvo ne jų stebėtojai, bet dalyviai.

     Kolektyvų prisistatyme bei Joninių šventėje visos kanklininkės dalyvavo su tautiniais kostiumais. Stovyklautojams buvo pristatyti Žemaitijos ir Klaipėdos krašto  kostiumai. Kadangi stovykloje dalyvavo ne tik kanklininkės iš Žemaitijos, bet ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (50 vaikinukų), stovyklautojai iš visos Lietuvos bei vadovai iš Brazilijos, Italijos, Kinijos, Indijos, Vietnamo, tai etninė kultūros sklaida šiame renginyje buvo labai plati ir reikšminga. (Mergaitės pabandė ištarti kelis žodžius ne tik lietuviškai ir angliškai...)

       Stovyklos metu gauta patirtis, išmoktas Dainų šventės repertuaras mokinėms parodė, koks yra vertingas mūsų tautos etnokultūrinis paveldas. Ir kuo labiau sienos tarp šalių tirpsta, tuo svarbesnis mūsų tautos identitetas bei savitumas. Tokiu būdu  stovyklautojos turėjo galimybę pasijausti etninės kultūros skleidėjomis ir įprasmintojomis.

       Laukuvos jaunosios kanklininkės labai dėkoja Šilalės rajono savivaldybei, Šilalės meno mokyklos direktoriui Arūnui Goštautui, stovyklos vadovui Aloyzui Jarošaičiui, visai jo suburtai vadovų komandai, visiems, kurie mumis rūpinosi, suteikė galimybę pabūti kartu, vykdyti etnokultūros plėtros veiklą jaunimo tarpe. Atsisveikinant su stovykla daugelio akyse spindėjo ašaros ir girdėjosi žodžiai - ,,nenoriu išvažiuoti“.

       Žinoma, tikimės puikiai pasirodyti Dainų šventėje „Čia mano namai“, o išmoktą repertuarą atliksime ir kituose renginiuose.

Projekto ,,Lai skamba žemaitiškos kanklės“ vadovė,  Šilalės meno mokyklos mokytoja metodininkė Jolanta Bučnienė

Akimirkos iš renginio: